Bloggfęrslur mįnašarins, maķ 2014

Įlyktun ašalfundar Lęknafélags Ķslands, 2005, um öryggi sjśklinga viš veitingu heilbrigšisžjónustu

Ašalfundur Lęknafélags Ķslands, haldinn ķ Kópavogi dagana 30. september og 1. 
október 2005 skorar į heilbrigšis- og tryggingarrįšherra og heilbrigšis- og 
trygginganefnd Alžingis aš hafa forgöngu um aš rķkisstjórnin leggi fram į Alžingi 
frumvarp til laga um öryggi sjśklinga viš veitingu heilbrigšisžjónustu. 
 
Greinargerš: 
Į sķšustu mįnušum (2005) hafa af og til veriš fréttir ķ fjölmišlum um öryggi sjśklinga žegar 
žeir žurfa aš leita til heilbrigšiskerfisins. Hefur fréttaflutningurinn snśist um žaš aš 
tiltekinn fjöldi sjśklinga, bęši erlendis og hér į landi, hefur lįtist eša hlotiš af annan 
skaša vegna atvika sem rekja mį til mistaka eša óhappa viš mešferš hinna sjśku. 
Hafa sumar fréttirnar snśist um žaš hvernig megi refsa žeim sem valdur er aš tilteknu 
óhappi og ašrar fréttir hafa snśist um hvort og hvernig megi koma ķ vega fyrir 
óheppilegar afleišingar veitingu heilbrigšisžjónustu. 
 
Rannsóknir erlendis hafa sżnt fram į aš daušsföll vegna mistaka eša annarra óhappa 
viš veitingu heilbrigšisžjónustu eru umtalsverš. Af žeirri įstęšu er ešlilegt aš įlykta 
aš mistök eša önnur óhöpp sem hafa ekki eins alvarlegar afleišingar ķ för meš sér og 
andlįt séu enn fleiri. Žessar stašreyndir hafa legiš fyrir lengi, žótt umfangiš hafi ekki 
veriš vitaš meš vissu. 
 
Sś stašreynd aš vitaš er aš sjśklingar geti hlotiš skaša af veitingu heilbrigšisžjónustu 
vegna mistaka eša annarra óhappa hefur veriš višurkennd af löggjafanum, m.a. meš 
setningu laga nr. 111/2000 um sjśklingatryggingar. Meš žeim lögum var tilgangurinn 
m.a. sį aš aušvelda tjónžolum aš fį bętur vegna óheppilegra afleišinga viš veitingu 
heilbrigšisžjónustu. Rökin fyrir setningu laganna voru m.a. žau aš vegna 
sönnunarvandkvęša vęri um sanngirnis mįl aš tefla, öflun vitneskju um žaš sem 
betur mętti fara myndi verša aušveldari og draga myndi śr fjölda bótamįla fyrir 
dómstólum. 
 
Tilgangur laga nr. 111/2000 hefur ekki aš öllu leyti gengiš eftir. Žar sem hįmark er į 
bótafjįrhęšum hafa ekki allir sjśklingar fengiš tjón sitt aš fullu bętt śr 
sjśklingatryggingunni. Žaš hefur aftur haft ķ för meš sér aš lögmenn, sem sękja bętur 
fyrir hönd sjśklinga sinna śr sjśklingatryggingunni, hafa ķ auknum męli jafnframt 
beint bótakröfum aš viškomandi heilbrigšisstarfsmanni og vinnuveitanda hans til aš 
tryggja hagsmuni skjólstęšinga žeirra. Af žeirri įstęšu hefur bótamįlum fyrir 
dómstólum fękkaš minna en aš var stefnt og žar meš višhaldiš leitinni aš tilteknum 
blóraböggli vegna umrędds tjóns. Sś stašreynd er ekki til žess fallin aš aušvelda 
heilbrigšisstarfsmönnum aš višurkenna mistök sķn eša benda į mistök annarra og žvķ 
hefur öflun vitneskju um žaš sem betur mętti fara ekki heldur gengiš eftir eins og aš 
var stefnt. 
 
Žegar fjallaš er um öryggi sjśklinga er oft ķ sömu andrį fjallaš um hugtakiš 
“lęknamistök”, sem notaš hefur veriš sem samheiti yfir žaš sem aflaga fer ķ mešferš 
hinna sjśku innan heilbrigšiskerfisins. Žaš er ekki alls kostar rétt žar sem margt getur 
spilaš inn ķ žegar mešferš skilar ekki žeirri nišurstöšu sem aš var stefnt. Um getur 
veriš aš ręša röš atvika sem aš lokum leiša til žess aš gagnvart sjśklingi er augljóst 
aš mistök įttu sér staš. “Atvik” žessi geta veriš żmis störf žeirra starfsmanna sem koma aš undirbśningi og framkvęmd žess lęknisverks sem um er aš ręša hverju 
sinni. “Atvik” žessi geta einnig snert żmsa foržętti eins og vinnslu verklagsreglna og 
frįgang tóla og tękja žegar žvķ er aš skipta. Žį mį ekki gleyma žvķ aš löggjafinn og 
fjįrstjórnarvaldiš rįša žvķ hversu hįtt į aš setja gęšavišmišiš viš veitingu 
heilbrigšisžjónustunnar. Meš stöšugri kröfu um ašhald og sparnaš er hętt viš aš 
dragi śr öryggi sjśklinga. Mį sem dęmi nefna aš sparnašur ķ žrifum į 
heilbrigšisstofnunum getur leitt til meiri sżkingarhęttu. Žį mį einnig nefna sem dęmi 
aš žaš er rķkisvaldsins aš įkvešu hversu vel heilbrigšisstofnanir eru mannašar og 
hversu mikiš vinnuįlag er į žeim starfsmönnum sem eru viš vinnu hverju sinni. 
 
Žegar haft er ķ huga hversu margs konar “atvik” eša röš “atvika”, žar į mešal mistök 
heilbrigšisstarfsmanna, geta leitt til žess aš sjśklingur veršur fyrir tjóni žegar hann 
žiggur heilbrigšisžjónustu, og žaš er sett ķ samhengi viš žaš fjįrmagn sem stjórnvöld 
eru reišubśin, eša ekki reišubśin, aš veita til öryggismįla sjśklinga er ešlilegt aš upp 
rķsi raddir um aš gripiš verši til sérstakra rįšstafana og löggjafar um öryggi sjśklinga. 
 
Nįtengt umręšunni um öryggi sjśklinga er starfsumhverfi heilbrigšisstarfsmanna. 
Fjįrstjórnarvaldiš hefur mikiš um žaš aš segja hvernig starfsumhverfi 
heilbrigšisstarfsmönnum er bśiš, sem aftur hefur bein įhrif į öryggi sjśklinga. Žį er 
vitaš aš einstakar sérgreinar lęknisfręšinnar eru śtsettari fyrir hęttunni į žvķ aš 
mistök eigi sér staš viš framkvęmd lęknisverka, einfaldlega vegna ešlis viškomandi 
lęknisverka. Sś staša sem rķkir ķ dag, aš leita žurfi blórabögguls, eigi mistök sér staš 
hefur gert mönnun ķ sumum sérgreinum erfišara fyrir en ęskilegt er. Undirmönnun ķ 
viškomandi sérgreinum hefur bein įhrif į öryggi sjśklinga. 
 
Žaš žarf žvķ aš leita nżrra leiša til aš nį markmišum laga nr. 111/2000, um 
sjśklingatryggingar, žannig aš öflun vitneskju um žaš sem betur mętti fara myndi 
verša aušveldari, draga myndi śr fjölda bótamįla fyrir dómstólum og aš sjśklingar fįi 
tjón sitt aš fullu bętt verši žeir fyrir óhöppum žegar žeir žiggja heilbrigšisžjónustu. 
 
Žęr leišir sem t.d. viršast nęrtękar eru annars vegar aš afnema žak af žeim bótum 
sem sjśklingar geta fengiš samkvęmt įkvęšum laga um sjśklingatryggingar. Hins 
vegar vęri unnt aš fara sömu leiš og Danir hafa gert ķ sinni löggjöf. Gera žaš aš 
lagaskyldu aš allir sem verši varir viš “mistök” eša önnur óhappatilvik eigi aš 
tilkynna žau til višeigandi yfirvalda. Žaš verši žeim refsi- og višurlagalaust og žaš 
einnig žótt sį sem tilkynnir um “mistök” sé sį sem er valdur aš žeim, žó meš žeirri 
undantekningu aš stórfellt gįleysi og įsetningur leiši ekki til refsi- og višurlagaleysis. 
Meš žessu móti vęri löggjafinn aš koma žeim skilabošum til almennings aš leggja 
eigi įherslu į aš upplżsa um “mistök” og óhappatilvik til aš reyna aš lęra af žeim, ķ 
staš žess aš leitin aš blóraböggli verši žaš sem öllu mįli skiptir. 
 
Ef į aš takast aš auka öryggi sjśklinga meš auknum forvörnum, įn mikilla fjįrśtlįta, 
er mikilvęgt aš sś vitneskja, um žaš sem mišur fer, komist upp į yfirboršiš ķ 
sérstakan gagnabanka, žannig aš unnt verši aš nżta žį vitneskju sem žar safnast 
saman, til fyrirbyggjandi ašgerša. Žar myndi lagaskylda skipta miklu mįli, ekki sķst 
ef skyldan hefši mögulega ķ för meš sér jįkvęšar afleišingar fyrir žann sem fyrir žvķ 
veršur aš valda tjóni. 
 
Meš žessum breytingum vęri löggjafinn aš żta undir breytt višhorf gagnvart žvķ sem 
mišur fer viš veitingu heilbrigšisžjónustu og fjįrstjórnarvaldiš einnig aš axla sķna įbyrgš og višurkenna aš žar sem ekki er unnt aš veita takmarkalausu fé til aš reyna 
aš draga śr mistökum žį amk beri rķkiš įbyrgšina į žvķ tjóni sem af hlżst. 


Hver er įrangurinn af sameiningu heilbrigšisstofnana?

Nś, žegar Noršlendingar standa frammi fyrir įętlunum um sameiningu heilbrigšisstofnana žar, er rétt aš staldra viš og leggja mat į įrangurinn af žeim sameiningum, sem žegar hafa įtt sér staš.

Kanna žarf, hvaša įhrif sameiningar į Vesturlandi og Austurlandi og jafnvel Sušurlandi hafa haft į heilbrigšisžjónustu ķ jašarbyggšum žessara landsvęša.

Hefur sameining og aukin mišstżring styrkt heilbrigšisžjónustuna į Djśpavogi, Kirkjubęjarklaustri og ķ Bśšardal svo dęmi séu tekin? 

Žingeyingum hefur vegnaš vel ķ žessum efnum mišaš viš ašstęšur og sjįlfsagt aš stjórnvaldsašgeršir, sem ętlašar eru til framfara, valdi ekki afturför. 


mbl.is Leggjast gegn sameiningu heilbrigšisstofnana
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Lęknar tóku upp umręšu um öryggi sjśklinga fyrir įratug

Lęknafélag Ķslands stóš fyrir umręšu, sem hófst į ašalfundi félagsins į Hólum 2003, žar sem vakin var athygli į öšrum kśltśr en žessum ķ žįgu sjśklinga. Formašur danska lęknafélagsins, svęfingalęknir aš starfi, kom og talaši um naušsyn annarrar sżnar en žessarar og réttarbętur, sem oršiš höfšu ķ Danmörku. Markmišiš var aukiš öryggi sjśklinga meš örvandi umhverfi fyrir tilkynningar og rannsóknir į óhöppum viš veitingu heilbrigšisžjónustu.

Ašalfundur LĶ nokkru sķšar samžykkti įskörun į löggjafann og heilbrigšisyfirvöld um aš breyta regluverkinu hér į landi ķ žįgu žessa mįlefnis. Heilbrigšisrįšuneytiš baš um umžóttunartķma, žar sem žaš hafši ķ hyggju aš lįta athuga tķšni atvika hér į landi til samanburšar viš skrįningu ķ öšrum löndum. Landlęknir įtti aš vinnu verkiš. Fyrir nokkrum įrum var grennslast fyrir um žetta og kom žį ķ ljós, aš landlęknir taldi sig ekki hafa neina peninga ķ žaš verk, sem honum var fališ og žvķ hafši ekkert veriš gert. Įlfheišur, žįverandi rįšherra, brįst ókvęša viš og sagši landlękni hafa tugi milljóna ónotašar til aš rįšstafa ķ žetta og žar meš lognašist mįliš śt af aš nżju. 

Viš bśum žvķ enn viš frumstęš sjónarmiš og frumstętt kerfi, žar sem refsigleši viršist ętla aš vinna gegn öryggi sjśklinga ķ staš endurbóta, sem eru eilķfšarverkefni.


mbl.is Sišferšilegt glapręši rķkissaksóknara
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Sišferšisvandi ķ einni svipan

Hręšsla viš žįtttöku ķ rannsóknum hefur veriš nefnd, sem įstęša žeirra, sem amast nś viš sķšasta įtaki Ķslenskrar erfšagreiningar til söfnunar lķfsżna.

Žaš er ekki rétt. Sį sišferšisvandi, sem nś er til stašar, er alveg sjįlfstętt śrlausnarefni. 

Rannsóknir Ķslenskrar erfšagreiningar į erfšaefni Ķslendinga m.t.t. feršalags sjśkdómanna um kynslóširnar eru merkilegar. Žetta eru grunnvķsindi og viš slķka vinnu er jafnan óljóst hvaša gagnsemi hlżst af nišurstöšunum. Ališ hefur veriš į miklum vęntingum varšandi afuršir ĶE og umdeilt hefur veriš svo ekki sé meira sagt, hvernig žeirra er aflaš.

Ef einhver óumdeild starfsemi finnst į Ķslandi, žį er žaš starf fólksins ķ Landsbjörgu. Meš žessu bragši ĶE er žaš fólk og landsmenn allir, sem dįst aš starfi žess, en vilja ekki af e-m įstęšum taka žįtt ķ rannsóknum ĶE, sett ķ ómögulega stöšu. Almenningur er settur ķ žann sišferšisvanda, aš žurfa aš taka afstöšu til Landsbjargar og ĶE ķ senn. Annašs vegar vinsęlasta og óumdeildasta ašila ķ landinu og hins vegar umdeilds vķsindafyrirtękis, sem starfar ķ markašsumhverfi. 

Žaš er žessi staša, sem er įmęlisverš.


Gefum žeim 2000 krónur

Ég er svolķtiš kvķšinn. Ég kvķši žvķ aš verša sakbitinn žegar ég neita Landsbjargarfólkinu um lķfsżni śr mér. Landsbjargarfólkiš er nefnilega žaš fólk, sem er ķ mestu uppįhaldi hjį mér.  Fólkiš okkar, "herinn" okkar meš jįkvęšu formerki. Bara miklu betri en allur her, žar sem žaš leggur fram krafta sķna sjįlfviljugt af įhuga og af ósérhlķfni. Oft takandi verulega įhęttu og unandi  viš įstvini heima ķ algerri óvissu.

Ég er undir pressu um aš neita žvķ ekki um lķfsżni śr mér til žess aš žaš geti betur žjónaš žessu įhugamįli sķnu ķ mķna žįgu.

Ég ętla aš leysa mįliš meš žvķ aš gefa žeim 2000 krónur. 


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband